header
kalbos kultura aukstojoje mokykloje
1. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai Trumpalaikis tikslas - Universitete dėstančių dėstytojų kalbos tobulinimas. Rūpinimasis jų individualios šnekos turtinimu, tobulinimu, tikslingesnių raiškos priemonių atrinkimu ir panaudojimu dėstant paskaitas, bendraujant su studentais. Ilgalaikis tikslas – taisyklingai kalbantys dėstytojai skatins studentus kalbėti taisyklingai. 2. Problema Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė tėvai, darželio auklėtojos, mokytojai. Dabar daugiausia bendraujame su dėstytojais. Todėl norėtume, kad patys dėstytojai geriau kalbėtų. Jie pirmiausia turėtų iš savo kalbos išmesti visokiu žodelius biškį, nu ir t.t. Taisyklingai kalbančių dėstytojų turime mažai, o studentų – dar mažiau. Turbūt didžiausia bėda, kad nemokame rišliai, nuosekliai reikšti minčių, ilginame balsius, vartojame daugybę nelietuviškų žodžių (davai, karočė, diorginti). Iš tiesų, dėstytojas – autoritetas studentui. Ir daug ko, net nesąmoningai, specialiai nemokomas, studentas išmoksta kaip tik iš jo. Kultūringos (ar nekultūringos) kalbos – taip pat. 3. Grupės analizė Projektas yra taikomas Fizikos ir Matematikos fakulteto dėstytojams. 4. Projekto įgyvendinimo metodai Rengti specialius kalbos kultūros kursus dėstytojams, ruošti seminarus, skaityti paskaitas, kviesti kalbininkus bei leisti kalbos kultūros patarimų knygutes dėstytojams. Vieną dieną mokslo metuose pavadinti “Kalbos Diena”. Projekto įgyvendinimo etapai: 1) Rengti specialius kalbos kursus dėstytojams. Tik išklausę šiuos kursus ir išlaikę egzaminus dėstytojai galės dirbti su studentais. 2) Seminarų ir paskaitų vedimas. Juose dėstytojai galės tobulinti savo kalbą, siūlyti vartotinus savo dalyko terminus, diskutuoti jiems rūpimais kalbos kultūros klausimais. 3) Susitikimų su kalbininkais rengimas. Porą kartų į semestrą gali būti rengiami susitikimai su kalbininkais. Dėstytojai galėtų gauti atsakymus į jiems rūpinčius kalbos kultūros klausimus, sužinoti naujausią savo dalyko terminologiją, taisyti nevartotinus terminus. 4) Kalbos kultūros patarimų knygelės. Tokia knygelė galėtų būti leidžiama kiekvienam dalykui atskirai. Kiekvienas dėstytojas galėtų pasitikslinti būtent su jo dalyku susijusius terminus. 5) Kalbos diena. Šią dieną būtų galima skirti studentų pastaboms apie dėstytojų kalbos kultūrą, išleisti laikraštuką apie dažniausiai dėstytojų vartojamus netaisyklingus posakius, juokingas frazes ir t.t. 5. Biudžetas Pinigų paskirstymas šiam projektui įgyvendinti: Kam skiriama Suma Laikotarpis Specialūs kalbos kultūros kursai 250lt – 1 dėstytojui 1 semestras Seminarai ir paskaitos 50lt – vienam dėstytojui 1 semestras Honoraras kalbininkams 500lt 1 semestras Kalbos kultūros patarimų knygelės leidimas 1000lt 1 semestras “Kalbos diena” 500lt 2 semestrai Patalpų nuoma 2000lt 2 semestrai Atlyginimai darbininkams 1000lt semestras 6. Ataskaita. Nelengva su dėstytojais – reikalą gadina ambicijos. Geras specialistas, o jam staiga bus prikišama, kad nemoka kalbos. Juk iš tikrųjų, jeigu specialybės dalykai dėstomi taisyklinga kalba, tada nėra reikalo įsivesti specialią kalbos kultūros discipliną. Specialybės dėstytojai su studentais dirba daug – po 4 valandas per savaitę. Jie ir turėtų įkvėpti. Trūksta ir lituanistų iniciatyvos. Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodis aptarnauja žmogų visose jo gyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros, technikos, buities. Todėl lietuviškas žodis turi būti ne tik gerbiamas ir branginamas, bet juo reikia mokėti naudotis, ypač dirbant atsakingą švietėjo ir agitatoriaus darbą.

Prisijungimas



Reklama

Paieška

Nemokami referatai ir kursiniai darbai

Mokyklos situacija šiandien PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Wednesday, 12 August 2009 13:43
Mokyklos situacija šiandien Mokykla - viena iš svarbiausių institucijų mūsų gyvenime. Čia mokiniai perima žinių pagrindus, ugdo savo gebėjimus, galų gale - mokosi gyventi. Juk tai yra vieta, kur mokinys praleidžia 12 savo gyvenimo metų - ima pavyzdį iš mokytojų, draugų, susidaro nuomonę apie pasaulį. Bet ar visada ta pasaulėžiūra būna teisinga, bei nuo ko tai priklauso? Mokiniai pasiruošia gyvenimui ne tik iš vadovėlių, knygų, bet ir iš mokytojų, kurie dabar netupi ramiai susigūžę po minimalios algos skvernu. Jie nėra patenkinti savo alga ir tai parodo - kreipiasi į valdžią, kuri yra per daug abejinga mokyklai ir jos problemoms. Žinoma, lėšų paskirstyme pinigų tikrai kitiems gali reikėti labiau, juk yra ir ligonių, kuriems tie pinigai gali padėti, ar ligoninės ir kt., bet visgi yra tikrai nesuprantamų dalykų, pvz.: kaip gali egzaminų užduotis ir mokymosi programas ruošti žmonės, nė pusmečio nedirbę mokytojais, neragavę mokytojo duonos? Negali, bet ruošia. Na, šiuo atveju nelabai ką galėtume pakeisti, nebent algos dydžio klausimu, o mokytojai tai ir daro - streikuoja, ir, jei pažadai neliks tik pažadais prieš seimo rinkimus, tai galima laukti gerų rezultatų. Lėšos dar yra svarbios ne tik mokytojų algoms padidinti, bet ir patiems mokyklų pastatams gerinti. Šiandien dar daugelyje šių pastatų langai papuvę, praleidžiantys šaltį ir drėgmę, dėl kurių žiemą temperatūra gali siekti vos +6º C, kas ir sukelia didelį sergamumą; maži, aplūžę suolai, gadinantys mokiniams stuburus 12 metų; prastos sąlygos valgyklose higieniškai ir skaniai pavalgyti... Bet juk ne viskas taip blogai, kaip atrodo (ir šuo kariamas pripranta - liet. liaud. išmintis). Bent didmiesčiuose mokyklos yra sutvarkytos ar maždaug tvarkomos; pagrindinė institucija mūsų gyvenime - valdžia - jau žino, kad atokesnėse mokyklos valgyklose užkandžiauti nepatartina, o tai žiebia viltį už geresnį gyvenimą. Šiandien mokyklos situacija yra tokiame lygmenyje, kai yra geriau, nei buvo anksčiau, bet dabar galėtų būti ir geriau. Anot Jono Banelio, 83m., Lietuvoje vidurinė mokykla mokinius ruošia labai gerai, bet per mažai dėmesio skiriama etikai, patriotizmui, visuomeninei veiklai. Ateityje susiformuosianti karta nebeturės šių vertybių, todėl reikia jas puoselėti dabar, kad paskui dar būtų už ką pakovoti. Jo siūlymu, galėtų būti nustatyta, kad kiekvienais metais mokiniams reikėtų apsilankyti operoje ar dramos teatre, tvarkyti miškus, parkus, juos atsodinti. Žinoma, valdžia galėtų bent kiek tai finansuoti, visgi - dėl Lietuvos ateities. Norint mokinius mokyti patriotizmo, etikos ir kitų vertingų dalykų, visų pirma reikia, kad jie lankytųsi mokykloje, o tai pastaruoju metu darosi kebloka. Vaikai neina į mokyklą ne vien todėl, kad neišgali, bet ir todėl, kad nenori, o gali nenorėti dėl daugelio priežasčių - klasės, mokytojų kolektyvo, mokyklos atmosferos - dėl visko, nuo ko jie tampa atstumtais. Aišku, vaikas neis į mokyklą, jei manys, kad bus garsi balerina ir jam mokslų niekada nereikės, arba eis ir nesimokys, „juk reikia pasipriešinti tėvų valiai“. Kadangi taip nėra gerai, reikia kažką keisti, kad ateityje būtų gerai. Šiandien yra rengiami įvairūs projektai, skatinantys nepalikti žmogaus vieno su jo bėdomis, pranešti tam tikroms įstaigoms apie mokykloje nesimokančius vaikus, bet to nepakanka: reikia visų piliečių geranoriškos pagalbos, noro padėti. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis - nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turime pavyzdžių, kokių mokyklų mums nereikia, todėl žinome, kokias kurti ateityje. Aš tikiu, kad mokyklos situacija vis gerės. Šaltiniai Miesto dienraštis „Panevėžio balsas“, 2008m., rugsėjis; www.vtv.lt; www.uch.lt. Marijos Krasauskaitės, 10b kl. Panevėžys, 2008