header
Projektininis ir kūrybinis darbas
Projektininis ir kūrybinis darbas GRUPĖ: Sandra, Vaiva, Kęstas VADOVAS: Kęstas TIKSLAS Mūsų tikslas yra išsiaiškinti Lietuvos gyventojų išsilavinimą,gyventojų skaičių, kiek jų padaugėjo (sumažėjo) moterų ir vyrų po paskutinio surašymo. Mes norime paaiškinti, kad žmonės, kurie tingi ar nenori mokytis ir gauti išsilavinimą, tiems ateityje bus sunku susirasti darbą su geru užmokesčiu(atlyginimu). TURINYS 1. Lietuvos gyventojų skaičius pagal paskutinį surašymą 2. Gyventojų skaičius apskrityse 3. Gyventojų skaičius Pasvalio raj. savivaldybėje 4. Vyrų ir moterų skaičius Lietuvoje 5. 1989-2001m. didžiausių miestų gyventojų kaita 6. 1939-2001m.Lietuvos gyventojų kaita 7. Lietuvos gyventojų tankumas 8. Gyventojų skaičiaus kitimas po paskutinio surašymo 9. Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių skaičius 10. Lietuvos gyventojai pagal pilietybę 11. Lietuvos gyventojai pagal tautybes 12. Tautos gyvenančios Lietuvos apskrityse 13. Lietuvos gyventojų išpažystamos religijos 14. Lietuvos gyventojų išsilavinimas 15. Lietuvos gyventojų mokamos kalbos 16. Išvada LIETUVOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL PASKUTINĮ SURAŠYMĄ Pagal paskutinį 2001metais įvykusi gyventojų surašymą Lietuvoje buvo 3483972 žmonės arba apytiksliai 3491000 žmonių. GYVENTOJŲ SKAIČIUS APSKRITYSE Išvada: daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės. Vilnius – Lietuvos sostinė. Tai prestižinis miestas, kultūros, pramonės centras, todėl čia gyvena labai daug žmonių. GYVENTOJŲ SKAIČIUS PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE Pasvalio rajono savivaldybėje gyvena 34,9 tūkstančiai. Panevėžio apskrityje mūsų rajonas pagal gyventojų skaičių užima penktą vietą. Pasvalio rajone gyvena 18,3 tūkstančiai moterų, vyrų – 16,6 tūkstančių. VYRŲ IR MOTERŲ SKAIČIUS LIETUVOJE 1939m. 1959m. 1970m. 1979m. 1989m. 2001m. Išvada: moterų yra daugiau, nes vyrai dalyvavo kare ir daug jų žuvo, migruoja į Europos Sąjungos valstybes, XXamž.maras-narkotikai, alkoholizmas, rūkymas, didelis avarijų skaičius. 1989-2001m. DIDŽIAUSIŲ MIESTŲ GYVENTOJŲ KAITA Išvada: nuo 1989m. iki 2001m. žmonių skaičius nežymiai sumažejo, nes po Lietuvos Nepriklausomybės metų daug išvyko rusų karininkų su šeimomis bei kitų tautybių žmonių. Iš mažesnių miestų daugelis žmonių išvyko gyventi į didmiesčius arba emigravo iš Lietuvos. 1939-2001m.LIETUVOS GYVENTOJŲ KAITA 1939m. – 3037,1 tūkstančių 1959m. – 2696,7 tūkstančių 1970m. – 3118,9 tūkstančių 1979m. – 3391,5 tūkstančių 1989m. – 3674,8 tūkstančių 2001m. – 3490,8 tūkstančių Išvada: nuo 1939m. iki 2001m. žmonių skaičius padidėjo, didžiausias padidėjimas buvo 1989m., o po 1989m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo gyventojų skaičius sumažėjo, nes didelė dalis žmonių išvyko į savo valstybes, rusų kariniai daliniai ir karininkai su šeimomis išvyko į Rusiją, dalis gyventojų emigravo į kitas valstybes ieškodami darbo. LIETUVOS GYVENTOJŲ TANKUMAS Gyventojų tankumas Lietuvoje – 53,5 gyventojų kvad.km. Tačiau yra dideli tankumo svyravimai – 87,2 gyv.kvad.km. Kauno apskrityje iki 25,8 gyventojų kvad.km. Utenos apskrityje GYVENTOJŲ SKAIČIAUS KITIMAS PO PASKUTINIO SURAŠYMO Išvada: LIETUVOS MIESTUOSE GYVENANČIŲ ŽMONIŲ SKAIČIUS Nuo 10000 iki 19999 žmonių – Druskininkai, Palanga, Rokiškis, Biržai, Gargždai, Kuršėnai, Elektrėnai, Jurbarkas, Garliava, Vilkaviškis, Raseiniai, N.Akmenė, Anykščiai, Lentvaris, Grigiškės, Prienai, Joniškis, Kelmė, Varėna, Kaišiadorys. 20000 iki 49999 žmonių – Marijampolė, Mažeikiai, Jonava, Utena, Kėdainiai, Telšiai, Visaginas, Tauragė, Ukmergė, Plungė, Šilutė, Kretinga, Radviliškis. 50000 iki 99999 žmonių – Alytus. 100000 iki 249999 žmonių – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. 250000 iki 499999 žmonių – Kaunas. 500000 ir daugiau žmonių – Vilnius. Išvada: Vilniuje gyvena daugiausia žmonių, nes tai pramonės ir prekybos centras. Taip pat ir daugelis kitų aplinkybių lėmė, kad Vilnius užima pirmą vietą pagal gyventojų skaičių. O paskui eina Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kiti mažesni miestai. LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL PILIETYBĘ Gyventojai pagal pilietybę Pileitybė Gyventojų skaičius Palyginti su bendru gyventojų skai. Iš viso: 3483972 100 Gyventojai, turintys vieną pilietybę 3469553 99,6 Lietuvos Respublikos 3448878 99,0 Rusijos 13376 0,4 Kitų šalių 7299 0,2 Gyventojai, turintys dvigubą pilietybę 659 0,0 Netyri 10531 0,3 Nenurodė 3229 0,1 Išvada: LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL TAUTYBES Išvada: Lietuvoje gyvena daugiausiai lietuvių, paskui seka lenkai ir rusai, taip pat yra baltarusių, ukrainiečių, žydų ir kitų tautybių gyventojų. TAUTOS GYVENANČIOS LIETUVOS APSKRITYSE Gyventojų pasiskirstymas tautybėmis apskrityse Apskritys Lietuvių Lenkų Rusų Baltarusių Ukrainiečių Kitos tautos Iš viso: 83,5 6,7 6,3 1,2 0,6 0,7 Alytaus 95,3 2,1 1,3 0,4 0,2 0,5 Kauno 93,9 0,5 3,7 0,3 0,4 0,9 Klaipėdos 84,2 0,3 11,4 1,0 1,3 0,9 Marijampolės 98,5 0,2 0,6 0,1 0,1 0,3 Panevėžio 96,3 0,2 2,5 0,2 0,3 0,3 Šiaulių 95,4 0,2 3,0 0,2 0,4 0,6 Tauragės 98,7 0,1 0,6 0,1 0,1 0,3 Telšių 97,4 0,1 1,5 0,2 0,2 0,3 Utenos 77,1 4,5 13,4 2,0 1,1 0,8 Vilniaus 54,9 25,4 11,6 3,6 1,1 1,2 Išvada: daugiausia Lietuvos tautybės žmonių gyvena Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, o mažiausia Vilniaus, Utenos apskrityse. Daugiausia Lietuvoje kitos tautybės žmonių yra lenkų. LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠPAŽĮSTAMOS RELIGIJOS Išvada: daugiausia Lietuvoje yra Romos katalikus išpažystančių žmonių nei kurių nors kitų, o mažiausiai evangelikų liuteronų. Lietuvoje yra penkios žmonių grupės išpažystančios skirtingas religijas. LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠSILAVINIMAS Išsilavinimas Apskritys Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis Pradinis Alytus 95 218 237 158 241 Kaunas 157 181 284 147 190 Klaipėda 115 200 275 154 203 Marijampolė 70 205 260 166 245 Panevėžys 90 213 245 168 235 Šiauliai 91 197 260 167 229 Tauragė 68 186 248 174 256 Telšiai 80 187 253 174 240 Utena 50 156 210 187 310 Vilnius 179 185 297 121 171 Išvada: daugiausia išsilavinusių žmonių turi didieji miestai, o mažesniuosiuose miestuose ir miesteliuose išsilavinimo lygis yra mažesnis, nes dideliuose miestuose gyvena daugiau žmonių, miestuose yra daugiau mokyklų, kuriose galima įgauti specialybes ir išsilavinimą LIETUVOS GYVENTOJŲ MOKAMOS KALBOS Tautybės Gyventojai moka kalbą tūkstančiai Lietuvių Rusų Anglų Lenkų Vokiečių Prancūzų Baltarusių Latvių Iš viso: 355,8 2099,9 589,6 307,7 284,9 67,5 17,1 16,5 Lietuviai - 1863,0 523,4 227,2 250,0 63,4 3,2 14,7 Lenkai 144,9 180,6 16,1 - 13,7 1,4 7,3 0,1 Rusai 144,7 - 34,8 31,6 13,4 1,6 1,4 0,8 Baltarusiai 23,1 17,3 3,4 13,5 2,1 0,2 - 0,1 Ukrainiečiai 13,1 8,9 3,3 2,9 1,4 0,2 0,2 0,0 Išvada: Tautybė Moka kitą (-as) kalbą (-as) Nemoka kitų kalbų Vieną Dvi Tris Keturias ir daugiau Iš viso: 1380,7 875,7 174,7 28,8 893,4 Lietuviai 1184,4 663,8 125,8 21,3 818,7 Lenkai 61,4 118,8 26,1 3,3 18,8 Rusai 100,5 55,1 9,6 1,4 42,8 Baltarusiai 14,8 15,2 5,4 0,8 4,8 Ukrainiečiai 7,8 7,9 2,5 0,5 2,3 Išvada: daugelis lietuvos gyventojų moka tik vieną arba dvi kalbas, o daugelis žmonių iš viso nemoka kitų kalbų, tik savo gimtąja.

Prisijungimas



Reklama

Lietuviška internetinė parduotuvė Nemokama reklama

Nemokami referatai

Paieška

Nemokami referatai ir kursiniai darbai

Mokyklos situacija šiandien PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Wednesday, 12 August 2009 13:43
Mokyklos situacija šiandien Mokykla - viena iš svarbiausių institucijų mūsų gyvenime. Čia mokiniai perima žinių pagrindus, ugdo savo gebėjimus, galų gale - mokosi gyventi. Juk tai yra vieta, kur mokinys praleidžia 12 savo gyvenimo metų - ima pavyzdį iš mokytojų, draugų, susidaro nuomonę apie pasaulį. Bet ar visada ta pasaulėžiūra būna teisinga, bei nuo ko tai priklauso? Mokiniai pasiruošia gyvenimui ne tik iš vadovėlių, knygų, bet ir iš mokytojų, kurie dabar netupi ramiai susigūžę po minimalios algos skvernu. Jie nėra patenkinti savo alga ir tai parodo - kreipiasi į valdžią, kuri yra per daug abejinga mokyklai ir jos problemoms. Žinoma, lėšų paskirstyme pinigų tikrai kitiems gali reikėti labiau, juk yra ir ligonių, kuriems tie pinigai gali padėti, ar ligoninės ir kt., bet visgi yra tikrai nesuprantamų dalykų, pvz.: kaip gali egzaminų užduotis ir mokymosi programas ruošti žmonės, nė pusmečio nedirbę mokytojais, neragavę mokytojo duonos? Negali, bet ruošia. Na, šiuo atveju nelabai ką galėtume pakeisti, nebent algos dydžio klausimu, o mokytojai tai ir daro - streikuoja, ir, jei pažadai neliks tik pažadais prieš seimo rinkimus, tai galima laukti gerų rezultatų. Lėšos dar yra svarbios ne tik mokytojų algoms padidinti, bet ir patiems mokyklų pastatams gerinti. Šiandien dar daugelyje šių pastatų langai papuvę, praleidžiantys šaltį ir drėgmę, dėl kurių žiemą temperatūra gali siekti vos +6º C, kas ir sukelia didelį sergamumą; maži, aplūžę suolai, gadinantys mokiniams stuburus 12 metų; prastos sąlygos valgyklose higieniškai ir skaniai pavalgyti... Bet juk ne viskas taip blogai, kaip atrodo (ir šuo kariamas pripranta - liet. liaud. išmintis). Bent didmiesčiuose mokyklos yra sutvarkytos ar maždaug tvarkomos; pagrindinė institucija mūsų gyvenime - valdžia - jau žino, kad atokesnėse mokyklos valgyklose užkandžiauti nepatartina, o tai žiebia viltį už geresnį gyvenimą. Šiandien mokyklos situacija yra tokiame lygmenyje, kai yra geriau, nei buvo anksčiau, bet dabar galėtų būti ir geriau. Anot Jono Banelio, 83m., Lietuvoje vidurinė mokykla mokinius ruošia labai gerai, bet per mažai dėmesio skiriama etikai, patriotizmui, visuomeninei veiklai. Ateityje susiformuosianti karta nebeturės šių vertybių, todėl reikia jas puoselėti dabar, kad paskui dar būtų už ką pakovoti. Jo siūlymu, galėtų būti nustatyta, kad kiekvienais metais mokiniams reikėtų apsilankyti operoje ar dramos teatre, tvarkyti miškus, parkus, juos atsodinti. Žinoma, valdžia galėtų bent kiek tai finansuoti, visgi - dėl Lietuvos ateities. Norint mokinius mokyti patriotizmo, etikos ir kitų vertingų dalykų, visų pirma reikia, kad jie lankytųsi mokykloje, o tai pastaruoju metu darosi kebloka. Vaikai neina į mokyklą ne vien todėl, kad neišgali, bet ir todėl, kad nenori, o gali nenorėti dėl daugelio priežasčių - klasės, mokytojų kolektyvo, mokyklos atmosferos - dėl visko, nuo ko jie tampa atstumtais. Aišku, vaikas neis į mokyklą, jei manys, kad bus garsi balerina ir jam mokslų niekada nereikės, arba eis ir nesimokys, „juk reikia pasipriešinti tėvų valiai“. Kadangi taip nėra gerai, reikia kažką keisti, kad ateityje būtų gerai. Šiandien yra rengiami įvairūs projektai, skatinantys nepalikti žmogaus vieno su jo bėdomis, pranešti tam tikroms įstaigoms apie mokykloje nesimokančius vaikus, bet to nepakanka: reikia visų piliečių geranoriškos pagalbos, noro padėti. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis - nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turime pavyzdžių, kokių mokyklų mums nereikia, todėl žinome, kokias kurti ateityje. Aš tikiu, kad mokyklos situacija vis gerės. Šaltiniai Miesto dienraštis „Panevėžio balsas“, 2008m., rugsėjis; www.vtv.lt; www.uch.lt. Marijos Krasauskaitės, 10b kl. Panevėžys, 2008
Komentuoti (0 Komentarai)