header
K.Donelaitis ,,Metai"
Rašinys Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai. Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus, vargus ir džiaugsmus jiems atsiunčia Dievas. Jie melsdavosi, eidavo į bažnyčią, už viską Jam dėkodavo. Štai Selmas net kitus smerkdavo dėl per didelio nutolimo nuo Dievo, mokė juos tikėjimo. Jis net namuose skaitydavo Šventąjį Raštą pasidėjęs ant baltos staltiesės. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiai vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, Plaučiūnas - girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Autorius labai apgailestauja, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, išsižada savo ,,šaknų“. Taigi svarbia vertybe šioje poemoje yra laikomas patriotiškumas. Jis niekino išeinančius į miestą, ponų tarnais tampančius būrus. Juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantis žmogus bus geras pilietis. K.Donelaitis žavėjosi, kaip paprastas ir vargingas žmogus mato tą nuostabų gamtos grožį, kaip būrai pradėdavo savo dieną su saulelės patekėjimu ir baigdavo jai leidžiantis. Jis labai vertino žmogaus ryšį su gamta, nes juk tai vienas ir tas pats pasaulis. Taigi K.Donelaitį mes gerbiame už tai, jog visame jo veikale vyrauja romi, lietuvio charakterį atitinkanti dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia neteisybe ir nedorybe, o aukštiną tyrą tėvynės meilę, Dievo baimingumą ir darbštumą.

Prisijungimas



Reklama

Paieška

Nemokami referatai ir kursiniai darbai

Mokyklos situacija šiandien PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Wednesday, 12 August 2009 13:43
Mokyklos situacija šiandien Mokykla - viena iš svarbiausių institucijų mūsų gyvenime. Čia mokiniai perima žinių pagrindus, ugdo savo gebėjimus, galų gale - mokosi gyventi. Juk tai yra vieta, kur mokinys praleidžia 12 savo gyvenimo metų - ima pavyzdį iš mokytojų, draugų, susidaro nuomonę apie pasaulį. Bet ar visada ta pasaulėžiūra būna teisinga, bei nuo ko tai priklauso? Mokiniai pasiruošia gyvenimui ne tik iš vadovėlių, knygų, bet ir iš mokytojų, kurie dabar netupi ramiai susigūžę po minimalios algos skvernu. Jie nėra patenkinti savo alga ir tai parodo - kreipiasi į valdžią, kuri yra per daug abejinga mokyklai ir jos problemoms. Žinoma, lėšų paskirstyme pinigų tikrai kitiems gali reikėti labiau, juk yra ir ligonių, kuriems tie pinigai gali padėti, ar ligoninės ir kt., bet visgi yra tikrai nesuprantamų dalykų, pvz.: kaip gali egzaminų užduotis ir mokymosi programas ruošti žmonės, nė pusmečio nedirbę mokytojais, neragavę mokytojo duonos? Negali, bet ruošia. Na, šiuo atveju nelabai ką galėtume pakeisti, nebent algos dydžio klausimu, o mokytojai tai ir daro - streikuoja, ir, jei pažadai neliks tik pažadais prieš seimo rinkimus, tai galima laukti gerų rezultatų. Lėšos dar yra svarbios ne tik mokytojų algoms padidinti, bet ir patiems mokyklų pastatams gerinti. Šiandien dar daugelyje šių pastatų langai papuvę, praleidžiantys šaltį ir drėgmę, dėl kurių žiemą temperatūra gali siekti vos +6º C, kas ir sukelia didelį sergamumą; maži, aplūžę suolai, gadinantys mokiniams stuburus 12 metų; prastos sąlygos valgyklose higieniškai ir skaniai pavalgyti... Bet juk ne viskas taip blogai, kaip atrodo (ir šuo kariamas pripranta - liet. liaud. išmintis). Bent didmiesčiuose mokyklos yra sutvarkytos ar maždaug tvarkomos; pagrindinė institucija mūsų gyvenime - valdžia - jau žino, kad atokesnėse mokyklos valgyklose užkandžiauti nepatartina, o tai žiebia viltį už geresnį gyvenimą. Šiandien mokyklos situacija yra tokiame lygmenyje, kai yra geriau, nei buvo anksčiau, bet dabar galėtų būti ir geriau. Anot Jono Banelio, 83m., Lietuvoje vidurinė mokykla mokinius ruošia labai gerai, bet per mažai dėmesio skiriama etikai, patriotizmui, visuomeninei veiklai. Ateityje susiformuosianti karta nebeturės šių vertybių, todėl reikia jas puoselėti dabar, kad paskui dar būtų už ką pakovoti. Jo siūlymu, galėtų būti nustatyta, kad kiekvienais metais mokiniams reikėtų apsilankyti operoje ar dramos teatre, tvarkyti miškus, parkus, juos atsodinti. Žinoma, valdžia galėtų bent kiek tai finansuoti, visgi - dėl Lietuvos ateities. Norint mokinius mokyti patriotizmo, etikos ir kitų vertingų dalykų, visų pirma reikia, kad jie lankytųsi mokykloje, o tai pastaruoju metu darosi kebloka. Vaikai neina į mokyklą ne vien todėl, kad neišgali, bet ir todėl, kad nenori, o gali nenorėti dėl daugelio priežasčių - klasės, mokytojų kolektyvo, mokyklos atmosferos - dėl visko, nuo ko jie tampa atstumtais. Aišku, vaikas neis į mokyklą, jei manys, kad bus garsi balerina ir jam mokslų niekada nereikės, arba eis ir nesimokys, „juk reikia pasipriešinti tėvų valiai“. Kadangi taip nėra gerai, reikia kažką keisti, kad ateityje būtų gerai. Šiandien yra rengiami įvairūs projektai, skatinantys nepalikti žmogaus vieno su jo bėdomis, pranešti tam tikroms įstaigoms apie mokykloje nesimokančius vaikus, bet to nepakanka: reikia visų piliečių geranoriškos pagalbos, noro padėti. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis - nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turime pavyzdžių, kokių mokyklų mums nereikia, todėl žinome, kokias kurti ateityje. Aš tikiu, kad mokyklos situacija vis gerės. Šaltiniai Miesto dienraštis „Panevėžio balsas“, 2008m., rugsėjis; www.vtv.lt; www.uch.lt. Marijos Krasauskaitės, 10b kl. Panevėžys, 2008