header
Maironis

1. Kokie istoriniai įvykiai XX a. pradžioje turėjo įtakos Maironio kūrybai?

XX a. pradžioje Maironio kūrybai įtakos turėjo tokie istoriniai faktai kaip karas, ”tremtinių;” pasitraukimas į Rusiją , vokiečių okupacija ir Lietuvos valstybės susidarymas.

2. Koks laikraštis sustiprino Maironio nacionalinę savimonę? Kuo jis (laikraštis) buvo svarbus Lietuvai?

Maironio nacionalinę savimonę sustiprino laikraštis“Aušra“
Šis lakraštis buvo pirmasis nelegalus laikrašti Lietuvoje, leidžiamas Lietuvos mylėtojų (taip skelbė paantraštė).

3. Kokie ryšiai siejo poeto tėvą A. Mačiulį su vyskupu Motiejumi Valančiumi?

A. Mačiulis ir Motiejus Valančius galėjo susipažinti kuriame nors iš dvarų arba Betygalos klebonijoje. Galėjo ta pažintis būti ir žymiai senesnė, siekianti gal net poeto senelio laikus: 1820–1830 metais. M. Valančius Mačiuliams buvo visais atžvilgiais didžiosios pagarbos verta asmenybė. Aišku mažasis Jonukas mažai ką beatsimena iš tų laikų, ir Valančius jam stovi it migloje.

4. Kaip būsimasis poetas “dalyvavo“ 1863 m. sukilime?

Kazokai įtardavo, kad A. Mačiulis padeda sukilėliams. Pajutę pavojų, Mačiuliai slėpdavosi, dieną palikdavo namuose tik auklę su mažuoju Jonuku. Naktimis irgi nebūdavo ramybės, reikėjo bijoti pasalos. A. Mačiulis miegodavo pasitiesęs ant grindų maišą, jei kas, šokdavo pro langą nepalikdamas pėdsakų. Jonukui pasiuvo trikampę kepurėlę, kuri buvo sukilimo ženklas.

5. Kokiose mokymo įstagose mokėsi Maironis?

Baigė Kauno gimnaziją, 1884 – 1883 studijavo Kijevo universiteto istorijos ir Filologijos fakultete. 1888 m. baigė Kauno kunigų seminariją, o 1892 m. – Peterburgo dvasinę akademiją.

6. Kas paskatino Maironį tapti ne mokytoju, o kunigu ir poetu?

Maironis būdamas mokytoju negalėtų kurti, negalėtų tiek duoti savo tėvynei – Letuvai, kiek gali būdamas kunigu ir poetu.

7. Iš kur kilo slapyvardis Maironis?

Nuo 1891 m. poetas pasirašinėjo Maironiu.Pseudonimas siejamas su Maironiškių kaimu, kurime gyveno poeto dėdė

arba su kitu Maironių kaimu, buvusiu netoli tėviškės.

8. Kuriais metais pasirodė ir kaip vadinosi pirmasis Maironio eilėraščių rinkinys?

Pirmasis Maironio eilėraščių rinkinys pasirodė 1895 m. Jis vadinasi ”Pavasario balsai”.

9. Ką labiausiai idealizuoja Maironis poezijoje, kokių tikslų siekia?

Labiausiai Maironis savo poezijoje idealizuoja savo tėvynę-Lietuvą.

10. Raskite kuo daugiau Maironio poezijos eilučių, kuriose minimi Lietuvos geografiniai objektai.

Kur bėga šešupė, Trakų pilis, Ties Kaunu per Nemuną plaukia, Puikios malonios pakalnės ties Kaunu, Puošia jos tulpėmis Viliją srauną, Kur Dubysos atkrančiai žali, Ant Anykščių uždėjai, Matau Jūrą ir Ventą, Nuo Palangos lig Ašmenos, Nuo Ežerėnų lig Seinų, Pati Dubysa siauresnė teka, Kur Nemuno vandenys bėga, Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Daug mergaičių pakrančiais Dubysos, Už Raseinių, ant Dubysos.

11. Eilėraščio ”Lietuvis ir giria” analizė ir interpretacija.


Šis eilėraštis priskiriamas prie grožinės literatūros. Šio eilėraščio pirmame posme kreipiamasi į girelę, antrame ir trečiame posmose pasakojama apie veikėjų jausmus. Maironis savo eilėrščio pagrindinį veikėją lietuvį, vaizduoja panašų į girelę – jie abu negali išreikšti savo jausmus “Džiaugsmas neturi liežuvio, nors krūtinę ir sušildo“. Poetas tekstą pagyvina vaizdžiais išsireiškimais, šiame eilėraštyje Maironis girelę vaizduoja lig gyvą butybę – turinti jausmą, ir galinti pajusti įvairius pojučius.
Mano manymu poetas šiuo eilėraščiu nori papasakoti apie Lietuvos gamtą, kaip jis kartais labai būna panaši į žmogų.





2002 m. lapkritis 20 d.

 

Prisijungimas



Reklama

Paieška

Nemokami referatai ir kursiniai darbai

Mokyklos situacija šiandien PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Wednesday, 12 August 2009 13:43
Mokyklos situacija šiandien Mokykla - viena iš svarbiausių institucijų mūsų gyvenime. Čia mokiniai perima žinių pagrindus, ugdo savo gebėjimus, galų gale - mokosi gyventi. Juk tai yra vieta, kur mokinys praleidžia 12 savo gyvenimo metų - ima pavyzdį iš mokytojų, draugų, susidaro nuomonę apie pasaulį. Bet ar visada ta pasaulėžiūra būna teisinga, bei nuo ko tai priklauso? Mokiniai pasiruošia gyvenimui ne tik iš vadovėlių, knygų, bet ir iš mokytojų, kurie dabar netupi ramiai susigūžę po minimalios algos skvernu. Jie nėra patenkinti savo alga ir tai parodo - kreipiasi į valdžią, kuri yra per daug abejinga mokyklai ir jos problemoms. Žinoma, lėšų paskirstyme pinigų tikrai kitiems gali reikėti labiau, juk yra ir ligonių, kuriems tie pinigai gali padėti, ar ligoninės ir kt., bet visgi yra tikrai nesuprantamų dalykų, pvz.: kaip gali egzaminų užduotis ir mokymosi programas ruošti žmonės, nė pusmečio nedirbę mokytojais, neragavę mokytojo duonos? Negali, bet ruošia. Na, šiuo atveju nelabai ką galėtume pakeisti, nebent algos dydžio klausimu, o mokytojai tai ir daro - streikuoja, ir, jei pažadai neliks tik pažadais prieš seimo rinkimus, tai galima laukti gerų rezultatų. Lėšos dar yra svarbios ne tik mokytojų algoms padidinti, bet ir patiems mokyklų pastatams gerinti. Šiandien dar daugelyje šių pastatų langai papuvę, praleidžiantys šaltį ir drėgmę, dėl kurių žiemą temperatūra gali siekti vos +6º C, kas ir sukelia didelį sergamumą; maži, aplūžę suolai, gadinantys mokiniams stuburus 12 metų; prastos sąlygos valgyklose higieniškai ir skaniai pavalgyti... Bet juk ne viskas taip blogai, kaip atrodo (ir šuo kariamas pripranta - liet. liaud. išmintis). Bent didmiesčiuose mokyklos yra sutvarkytos ar maždaug tvarkomos; pagrindinė institucija mūsų gyvenime - valdžia - jau žino, kad atokesnėse mokyklos valgyklose užkandžiauti nepatartina, o tai žiebia viltį už geresnį gyvenimą. Šiandien mokyklos situacija yra tokiame lygmenyje, kai yra geriau, nei buvo anksčiau, bet dabar galėtų būti ir geriau. Anot Jono Banelio, 83m., Lietuvoje vidurinė mokykla mokinius ruošia labai gerai, bet per mažai dėmesio skiriama etikai, patriotizmui, visuomeninei veiklai. Ateityje susiformuosianti karta nebeturės šių vertybių, todėl reikia jas puoselėti dabar, kad paskui dar būtų už ką pakovoti. Jo siūlymu, galėtų būti nustatyta, kad kiekvienais metais mokiniams reikėtų apsilankyti operoje ar dramos teatre, tvarkyti miškus, parkus, juos atsodinti. Žinoma, valdžia galėtų bent kiek tai finansuoti, visgi - dėl Lietuvos ateities. Norint mokinius mokyti patriotizmo, etikos ir kitų vertingų dalykų, visų pirma reikia, kad jie lankytųsi mokykloje, o tai pastaruoju metu darosi kebloka. Vaikai neina į mokyklą ne vien todėl, kad neišgali, bet ir todėl, kad nenori, o gali nenorėti dėl daugelio priežasčių - klasės, mokytojų kolektyvo, mokyklos atmosferos - dėl visko, nuo ko jie tampa atstumtais. Aišku, vaikas neis į mokyklą, jei manys, kad bus garsi balerina ir jam mokslų niekada nereikės, arba eis ir nesimokys, „juk reikia pasipriešinti tėvų valiai“. Kadangi taip nėra gerai, reikia kažką keisti, kad ateityje būtų gerai. Šiandien yra rengiami įvairūs projektai, skatinantys nepalikti žmogaus vieno su jo bėdomis, pranešti tam tikroms įstaigoms apie mokykloje nesimokančius vaikus, bet to nepakanka: reikia visų piliečių geranoriškos pagalbos, noro padėti. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis - nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turime pavyzdžių, kokių mokyklų mums nereikia, todėl žinome, kokias kurti ateityje. Aš tikiu, kad mokyklos situacija vis gerės. Šaltiniai Miesto dienraštis „Panevėžio balsas“, 2008m., rugsėjis; www.vtv.lt; www.uch.lt. Marijos Krasauskaitės, 10b kl. Panevėžys, 2008