header
Romantinių kūrinių apžvalga
Romantinių kūrinių apžvalga Kūrinys Kūrinio tema Kūrinio pagrindinė mintis Romantizmo estetikos bruožai kūrinyje A.Baranauskas “Anykščių šilelis” Kūrinyje kalbama apie matomą gamtos, miško grožį, gamtos pasaulį ir gamtos būtį, viso krašto likimą, istorinius politinius įvykius. Gamta- mūsų namai, mūsų gyvenimo dalis. Aukštinamos tautos vertybės- vienybė, stiprybė, laisvė, dabarties ir praeities prieštara. Dabartis kelia skausmą, išreiškia neviltį ir protestą. Ilgesys ir sielvartas, emocijos, poetika, tautosakos motyvai- svarbiausi romantizmo bruožai kūrinyje. A. Mickevičius “Vėlinės” Kūrinyje kalbama apie sudetingą menininko dvasią, abejones, maištavimą bei tautos laimę. Tikėjimas tuo, ko nematai ir negali pajausti,yra pagrindas žmonių veiklai ir mąstymui. Realybės ir fantazijos susipynimas, tikri istoriniai įvykiai,realijos, pasikeitimai, vykstantys visuomenėje. Dž. Baironas “Kainas” Kūrinyje kalbama apie žmogaus egzistencijos, gyvenimo bei jo vietos visuomenėje klausimus. Pagrindinė vertybė- teisingo kelio, kuris veda žmogų į gėrį, laimę,padeda būtybei išsilaisvinti, ieškojimas. Charakterių įvairumas, psichologinis sudėtingumas, tam tikrų idėjų įsikūnijimas.Pagrindinis herojus- nerimstanti, ieškanti teisybės bei maištaujanti asmenybė. V. Hugo “Paryžiaus katedra” Kūrinyje kalbama apie liaudies atstovo kelią nuo vergiško viduramžių paklusnumo iki žmogiškosios vertės pajautimo. Lemtis nenumaldoma,eina su visa keičiančiu laiku,o žmogus šioje didžiojoje gėrio ir blogio kovos arenoje tėra tik statistas. Kūrinyje apjungiami dvasiniai išgyvenimai, kultūrinės, dorovinės ir religinės to laikotarpio normos, istoriniai aspektai būdingi romantizmui.

Prisijungimas



Reklama

Paieška

Nemokami referatai ir kursiniai darbai

Mokyklos situacija šiandien PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Wednesday, 12 August 2009 13:43
Mokyklos situacija šiandien Mokykla - viena iš svarbiausių institucijų mūsų gyvenime. Čia mokiniai perima žinių pagrindus, ugdo savo gebėjimus, galų gale - mokosi gyventi. Juk tai yra vieta, kur mokinys praleidžia 12 savo gyvenimo metų - ima pavyzdį iš mokytojų, draugų, susidaro nuomonę apie pasaulį. Bet ar visada ta pasaulėžiūra būna teisinga, bei nuo ko tai priklauso? Mokiniai pasiruošia gyvenimui ne tik iš vadovėlių, knygų, bet ir iš mokytojų, kurie dabar netupi ramiai susigūžę po minimalios algos skvernu. Jie nėra patenkinti savo alga ir tai parodo - kreipiasi į valdžią, kuri yra per daug abejinga mokyklai ir jos problemoms. Žinoma, lėšų paskirstyme pinigų tikrai kitiems gali reikėti labiau, juk yra ir ligonių, kuriems tie pinigai gali padėti, ar ligoninės ir kt., bet visgi yra tikrai nesuprantamų dalykų, pvz.: kaip gali egzaminų užduotis ir mokymosi programas ruošti žmonės, nė pusmečio nedirbę mokytojais, neragavę mokytojo duonos? Negali, bet ruošia. Na, šiuo atveju nelabai ką galėtume pakeisti, nebent algos dydžio klausimu, o mokytojai tai ir daro - streikuoja, ir, jei pažadai neliks tik pažadais prieš seimo rinkimus, tai galima laukti gerų rezultatų. Lėšos dar yra svarbios ne tik mokytojų algoms padidinti, bet ir patiems mokyklų pastatams gerinti. Šiandien dar daugelyje šių pastatų langai papuvę, praleidžiantys šaltį ir drėgmę, dėl kurių žiemą temperatūra gali siekti vos +6º C, kas ir sukelia didelį sergamumą; maži, aplūžę suolai, gadinantys mokiniams stuburus 12 metų; prastos sąlygos valgyklose higieniškai ir skaniai pavalgyti... Bet juk ne viskas taip blogai, kaip atrodo (ir šuo kariamas pripranta - liet. liaud. išmintis). Bent didmiesčiuose mokyklos yra sutvarkytos ar maždaug tvarkomos; pagrindinė institucija mūsų gyvenime - valdžia - jau žino, kad atokesnėse mokyklos valgyklose užkandžiauti nepatartina, o tai žiebia viltį už geresnį gyvenimą. Šiandien mokyklos situacija yra tokiame lygmenyje, kai yra geriau, nei buvo anksčiau, bet dabar galėtų būti ir geriau. Anot Jono Banelio, 83m., Lietuvoje vidurinė mokykla mokinius ruošia labai gerai, bet per mažai dėmesio skiriama etikai, patriotizmui, visuomeninei veiklai. Ateityje susiformuosianti karta nebeturės šių vertybių, todėl reikia jas puoselėti dabar, kad paskui dar būtų už ką pakovoti. Jo siūlymu, galėtų būti nustatyta, kad kiekvienais metais mokiniams reikėtų apsilankyti operoje ar dramos teatre, tvarkyti miškus, parkus, juos atsodinti. Žinoma, valdžia galėtų bent kiek tai finansuoti, visgi - dėl Lietuvos ateities. Norint mokinius mokyti patriotizmo, etikos ir kitų vertingų dalykų, visų pirma reikia, kad jie lankytųsi mokykloje, o tai pastaruoju metu darosi kebloka. Vaikai neina į mokyklą ne vien todėl, kad neišgali, bet ir todėl, kad nenori, o gali nenorėti dėl daugelio priežasčių - klasės, mokytojų kolektyvo, mokyklos atmosferos - dėl visko, nuo ko jie tampa atstumtais. Aišku, vaikas neis į mokyklą, jei manys, kad bus garsi balerina ir jam mokslų niekada nereikės, arba eis ir nesimokys, „juk reikia pasipriešinti tėvų valiai“. Kadangi taip nėra gerai, reikia kažką keisti, kad ateityje būtų gerai. Šiandien yra rengiami įvairūs projektai, skatinantys nepalikti žmogaus vieno su jo bėdomis, pranešti tam tikroms įstaigoms apie mokykloje nesimokančius vaikus, bet to nepakanka: reikia visų piliečių geranoriškos pagalbos, noro padėti. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis - nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turime pavyzdžių, kokių mokyklų mums nereikia, todėl žinome, kokias kurti ateityje. Aš tikiu, kad mokyklos situacija vis gerės. Šaltiniai Miesto dienraštis „Panevėžio balsas“, 2008m., rugsėjis; www.vtv.lt; www.uch.lt. Marijos Krasauskaitės, 10b kl. Panevėžys, 2008